rėdyti

×rėdýti, rė̃do (rė̃dyja [K], rė̃dija N, rėdžia N), rė̃dė (rė̃dijo) (brus. paдзiць, paдзiццa) tr. 1. Q299, H160, R, K vilkti, rengti drabužiais: Rėdýk vaiką greičiau, eisma į lauką Vkš. Pas pečių ant suolelio išdraikyti skurleliai vaikų rėdomos lėlės Žem. Laumė rėdo savo dukterį, rūbai netinka LTR. Ans muni rė̃dė, pirko Trg. Ir rėdom, ir valgydenam, ir vis maža: tie vaikai – kiauras maišas Ktk. | Marė dabar lovas rė̃do (keičia užvalkalus) Vkš. Ginklais rėdyti N. | prk.: Vei kaip žemė jau savo nuogą nugarą rė̃do K.Donel. ^ Gyvos bėdos žmogų skarmaluosna rėdo KrvP(Stk). Maža moterėlė visą svietą rė̃do (adata) Ar. | refl. Sut, N, K: Ne visi pirktais rėdýtis galime rūbais K.Donel. Drabužius duokit, reikia rėdytis ir eiti LzP. Poniškai rėdýtis NdŽ. Nu tai gi tu rėdýkis: ateis žmonės, gal tavę lauks! Sdk. Apijuoka … išmanos … per aną baltąjį rūbą, kuriuo kunigas rėdos DP167. | Ginklais rėdykimės visi RD190. | prk.: Žemė rė̃dos žole bei kvietkomis KI199. ^ Rė̃dės pusę dienos, kad pavirto – pusė plikos Užv. ║ refl. vilktis kitokiais drabužiais ką imituojant, vaizduojant: Par Užgavėnes rėdýdavos žydais Vdk. ║ Kp daryti, taisyti: Jau reik ratą rėdýti iš naujo, tiek stipinų nėra Ss. Rytų aukštaičių papročiu verbų rykštė rėdoma iš ėglio, karklo, žilvičio, blindies ir beržo šakelių rš. 2. SD354, Q399, I, M puošti, dabinti: Savo vaikus aš gražiai rėdáu Kv. Ar jaunąją jau benga rėdýti? Vkš. Ar puiki, ar bagota, ar puikiai rėdyta LTR(Brž). Sudiev, vainikėli, jau negrįšiu, tu mano galvelės nerėdysi LTR(Šk). Mergelę rė̃do rūtų vainikėlis (d.) Alk. Jo namus lygiai kaip bažnyčią kokią rasi rėdýtus K.Donel. Gražiai rėdaĩ kambarį Mrj. Senovėj per vestuvę rėdė namus beržų šakomis LTR(Lp). | prk.: Pavasarį sodus rėdė vis balti žiedeliai LTR(Klvr). Saulelė tekėjo, rasa žiedus rė̃dė (d.) Brž. ^ Gerai gražus rėdyt, o protingas mokyt LTR(Vrn). Sveikata žmogų rėdo Sln. | refl. SD354, I: Pradė[jo] svietas rėdýties Dglš. Merga prausiasi ir rė̃dosi Dv. Ji ėmė rėdýtis, vos į mergas paaugo Alk. Motė ne drin ko kito gražinas ir rė̃dos, tiektai idant įsitekėtų akimus vyro savo DP561. | prk.: Veršius kaip ganydavom, tai žiūrėdavom, kaip saulė juostom rėdydavos LTR(Užp). ^ Jagu rė̃dos – pliuškis, nesirė̃do – suskis Jrb. Akys kaip pelėdos, kai kermošiun rėdos PPr304. 3. rengti, ruošti: Aš rėdaũ ant kelio svečius, keleivius, t. y. taisau jiemus, ką reikia J. Rėdo muni už vaikį Skd. Eikiame, sesers, į aukštą svirną, į aukštą svirną brolį rėdyti StnD24. Viena sesytė brolytį rėdė, o ši antroji vartelius kėlė RD37. Zylelės kojelė palūžo, Dievs vedu rėdo į porą LTR(Gršl). | refl.: Rėdykiatės ing kelį I. Taisos rėdos mylimas kelelį iškeliauti KlvD51. Rėdykimėsig, mieliausieji broliai, kuo geriaus ant priėmimo jos DP235. 4. N kelti, rengti, organizuoti: Svodbą rėdau SD62. 5. Plt tekinti, leisti už vyro: Kraitis, pasoga, dalis duota mergaitei, rėdant už vyro I. 6. PK149,234, Q415, M vadovauti, tvarkyti: Kursai namus savo gerai rėdytų Vln39. Ižg tavęs išeis vadas, kursai rėdys žmones DP60. Apgintojau …, rėdyk jau mus, tavo tarnus Mž483. Kunigaikščiai … tur rėdyt, gint, draust ir bart … paduotinius savuosius DP208. Rėdyk moteris ir sūnus, šeimyną bei daiktus visus Mž27. Mokslą mokėsit ir pagal jo jūs patys save rėdysit Mž9. Tatai buvo rėdyta per aniolą Pono MP68. Rėdo ir valdžioja DK31. ^ Dabar tėvų bėdas vaikai rėdo KrvP(Vs). Gobšaus bėdas velnias rėdo PPr92. | refl. PK235: Gyventojai patys rėdysis, patys rinks padotkus rš. | Kiekviena kalba auga, rėdosi ir taisosi, remdamosi ant kalbos, vartojamos tarp žmonių V.Piet. 7. Sn, Kls rengtis austi, mesti audeklo metmenis: Stakleles taisiau, drobeles rėdžiau JD524. Statys stovelius, rėdys drobeles LTR(Mrk). Nemokėjau staklelių rėdyti, nei plonųjų drobelių rašyti KlpD115. Kai sesulė drobes rėdė, dar man nerūpėjo LTR(Vs). 8. redaguoti: Redakcija rėdė straipsnius, turėdama šiokį tokį pamatą rš. \ rėdyti; aprėdyti; atrėdyti; įrėdyti; paįsirėdyti; išrėdyti; nurėdyti; parėdyti; papasirėdyti; perrėdyti; prirėdyti; razrėdyti; surėdyti; užrėdyti